„The Telegraph“: drono smūgis Rumunijoje pakėlė Putino karą su Europa į naują pavojingą lygį
Per ketverius konflikto metus Rusijos bepiločiai orlaiviai iki šiol nebuvo sužeidę nė vieno NATO piliečio Vakarų teritorijoje, juo labiau sukėlę chaoso tankiai apgyvendintame rajone. Tačiau penktadienį bepilotis orlaivis „Geran-2“ įsirėžė į 10 aukštų gyvenamąjį namą Rumunijos Galacio mieste ir iškėlė Rusijos konfliktą su Europa į naują, daug pavojingesnį lygį, rašo „The Telegraph“.
Neaišku, ar Maskva ketino suduoti smūgį NATO. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad teiginiai apie incidento sąsajas su Rusija yra „nepagrįsti“.
„Nemanau, kad tai buvo padaryta tyčia. Tačiau, manau, pagrindinė išvada yra tokia: rusams tiesiog nerūpi, ar jie pataikys į Europos taikinius, nes jiems nelabai rūpi potenciali Europos reakcija“, – sakė Londone įsikūrusio analitinio centro – Karališkojo jungtinių tarnybų instituto – vyresnysis mokslo darbuotojas Edas Arnoldas.
Kalbos apie NATO 5-ojo straipsnio, kuris įpareigoja bendrai reaguoti į ginkluotą užpuolimą, taikymą vyko tik internete. Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu tik paprašė aljanso paspartinti kovos su bepiločiais orlaiviais technologijų perdavimą.
„Net jei ataka buvo netyčinė, Maskva pasimokys iš šios reakcijos… Rusija nori sudaryti įspūdį, kad ji išlieka pavojinga, galbūt nevaldoma, nes mūšio lauke ji atrodo vis labiau įstrigusi“, – pažymi leidinys.
Kremliui prastai veikianti NATO oro gynybos sistema yra galimybė. Bepiločiai orlaiviai, lėktuvai ar raketos gali įskristi į bet kurią iš aštuonių NATO šalių narių, besiribojančių su Rusija arba Ukraina.
„NATO tai yra sudėtinga, – sakė E.Arnoldas, – nes tai reiškia, kad tenka paskirstyti savo ribotus išteklius.“
Kartu kiekvienas įsiveržimas kelia naujų klausimų dėl „kinetinio“ atsako ribos; kiekvienas be atsako likęs įvykis stiprina Maskvos įsitikinimą, kad verta suduoti pakartotinį smūgį.
Anksčiau šią savaitę pasirodė pranešimai, kad Vašingtonas gali išvesti trečdalį savo aviacijos, dislokuotos žemyne, taip pat karo laivus ir povandeninius laivus. Tokiu atveju Maskva taps dar labiau nutrūktgalviška.
Tuo pat metu, pažymi „The Telegraph“, tai, kad Baltieji rūmai nukreipė dėmesį į kitas sritis, tam tikru mastu išlaisvino Ukrainą. Pastaraisiais mėnesiais ji jautėsi laisvai, siųsdama tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius į Rusiją per NATO oro erdvę Baltijos šalyse: „Nemalonus faktas, su kuriuo susiduria V.Putinas, yra tas, kad hibridinis karas šiandien turi mažesnę potencialią galią nei anksčiau. Kyjivas nebėra taip stipriai priklausomas nuo Vakarų partnerių paramos.“
